- pabraukšt
- pabráukšt interj., pabraũkšt braukšt (staigiam veiksmui reikšti): O čia vieną sekmadienio rytą Juoziokas pabraukšt iš namų J.Balt. Po kokių metų pabraukšt – ir atgabena varpą P.Cvir. Mes da tebemiegam, pabráukšt ir atvažiavo Vb. Mes čia šnekam sustoję, o jis tik pabráukšt išeina iš tvarto, i gatava Jrb. Ji padūkus: supyko i pabráukšt išsikraustė iš motinos kitur Jrb. Pabraukšt įdavėm pinigus J. Pabraũkšt paėmė vaiką į kariuomenę Kž. Vilbino vilbino, i pabráukšt nugriovė Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.